Prašome palaukti, kraunama...

 

Savijauta darbe: kaip jaustis geriau ir susitvarkyti su nerimu?

Kartu su www.visipsichologai.lt atstovais (vadovas Paulius Tamulionis, Rita Maskoniene), kolegomis psichologais, psichoterapeutais (Irena Pėstininkienė, Viktor Tarasevič) ir PVPA nariais kasmėnesiniame susitikime diskutavome apie darbuotojų psichoemocinę sveikatą.

Tad kaip jaučiasi darbuotojai įmonėse?

Mano praktika rodo, kad:

  • Yra perdegusių asmenų. Profesinis perdegimas pasireiškia išsekimu, daugėjančiomis problemomis ir blogėjančia darbuotojo sveikata. Darbuotoją lydi nuolatinis nuovargis (netgi nemiga), motyvacijos stoka, abejingumas, nuolatinis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais. Tokie asmenys atsiriboja (izoliuojasi) nuo kitų (nuolat serga, prašo darbo nuotoliniu būdu) ar nuolat bumba, reiškia nepasitenkinimą kitų veiksmais (užsiima nepagrįsta kritika).

Situacija: „Nenoriu keltis ir eiti į darbą. Šis projektas man visai neįdomus.“

  • Yra išsekusių žmonių (ilgalaikio streso pasekmė). Nuolatinis jaudinimasis ir ilgalaikis stresas sekina organizmo resursus, kas lemia, jog darbuotojai suserga fiziškai (nebūtinai COVID) arba dirba visiškai neproduktyviai.

Situacija: „Atėjau į darbą, kad parodyčiau, jog man viskas ok, bet dirbti neturiu jėgų.

Tad žmogaus darbingumo lygis žemas, darbuotojas jaučia diskomfortą, o įmonė patiria nuostolius (neigiamas poveikis komandiniam darbui, veiklos efektyvumui).

  • Yra žmonių, kurie jaučia nerimą. Nerimas yra emocinė būsena, kai žmonės išgyvena neapibrėžtą ir neaiškią grėsmės galimybę dėl realių ar tariamų situacijų.

Situacijos: „Nežinau, ar turės įmonė lėšų tiekėjams. Gal neturėsime ką pardavinėti?“, „Esu naujas komandos narys, jaučiu, kad senesni įmonės darbuotojai manęs nepriima (nesidalina informacija, nepadeda).“, „Manau, kad naujas vadovas mane atleis“. Šios situacijos dažnai kelia nesaugumo jausmą. Darbuotojai jaučia nerimą dėl savo ateities. Darbuotojams trūksta aiškumo, grįžtamojo ryšio, jų darbo vertinimo, žinojimo apie ateities planus.

Tokiose situacijoje žmonės dažnai jaučiasi bejėgiai, negalintys pakeisti situacijos, kad ir kiek pastangų bedėtų. Sukontroliuoti ateities yra neįmanoma, o nežinomybės yra daug. Tad yra sunku priimti sprendimus. Dažnai dirbama daugiau, bet padaroma mažiau.

  • Darbuotojai išgyvena vidinius konfliktus. Dėl susidariusio neapibrėžtumo ir aiškumo visuomenėje ar darbe žmonėms darosi vis sunkiau suderinti savo įsipareigojimus klientams/darbdaviui ir šeimai.

Situacijos: „Pradėjo bėgti nosis, man Covid ar ne, eiti ar neiti į darbą?“, „Serga vaikas, kaip įvykdyti darbus? Reikia įvykdyti įsipareigojimus klientui, bet labiau noriu būti su vaiku.“, „Keisti darbą ar likti esamame darbe?“.

Tuomet žmonių viduje konfliktuoja skirtingi poreikiai, pvz. autonomijos, noro priklausyti grupei ir saugumo poreikis, pokyčių poreikis.

Kolegos psichoterapeutai savo veikloje pastebi panikos atakas, depresiją, kolektyvinę traumą, polinkį į savižudybes. Ir primena, kad po fakto atstatyti mikroklimatą yra daug sunkiau nei imtis profilaktinių veiksmų.

Smagu, kad ne tik mano klientų tarpe, bet ir kitose organizacijose yra ir gerųjų pavyzdžių.

„Affidea Lietuva“ personalo direktorė Giedrė Teresevičienė ir kitos LVPA priklausančios organizacijos dalinosi savo gerąja praktika. Šioms organizacijoms rūpi  jų darbuotojų psichologinė sveikata ir įmonės mikroklimatas. Tokios organizacijos ne tik samdo psichologus, bet nuolat dirba su vadovais, komandomis ir darbuotojais, kad darbo atmosfera ir žmonių savijauta būtų gera.

Ką jie laimi investuodami į žmones? Tokie darbdaviai laimi ne tik geresnį mikroklimatą, jie formuoja teigiamą savo įmonės įvaizdį, žmonių pagarbą, komandiškumą, geresnį veiklos efektyvumą ir konkurencinį pranašumą pritraukiant naujus darbuotojus.

TAD KĄ GALI PADARYTI ĮMONĖS, SKYRIAUS VADOVAS AR PERSONALO SPECIALISTAS, KAD DARBUOTOJŲ SAVIJAUTA DARBE  IR MIKROKLIMATAS BŪTŲ GERAS? KĄ GALIME PADARYTI MES, KAI PRADEDAME JAUSTIS BLOGAI?

REKOMENDACIJA VADOVAMS/PERSONALO SPECIALISTAMS:

  • Matykite ir jauskite savo komandos narius, kalbėkite ne tik apie darbo tikslus, bet ir apie darbuotojų emocinę būseną.
  • Nustatykite darbuotojams lubas ar sumažinkite tikslus, jei matote, jog jie yra ant perdegimo ribos.
  • Duokite laisvadienį ar išleiskite darbuotoją atostogų. Jei turite galimybę išsiųskite į sanatoriją ar pasiūlykite psichologo ar kito specialisto pagalbą.
  • Su komandos nariais turėkite laisvalaikio – prasmingo, pozityvaus laiko kartu, kuris būtų nesusijęs su darbu ir pakrautų jus naujoms veikloms.
  • Atšvęskite pasiekimus.
  • Stiprinkite darbuotojų tikėjimą savo jėgomis (didinkite pasitikėjimą), suteikite jiems palaikymą, paramą.

REKOMENDACIJA ASMENIMS:

  • Pirmiausia įvardinkite sau, kaip dabar jaučiatės, kokia jūsų emocinė būsena dabar? Kokios būsenos būnate dažniausiai?
  • Raskite žmogų organizacijoje ar/ir už jos ribų, su kuo galite pasikalbėti apie tai. Tai gali būti pokalbis su draugu, antrąja puse, vadovu, personalo specialistu, psichologu ar psichoterapeutu. Jei atliekate burnos higieną, leiskite sau atlikti ir emocinės sveikatos higieną.
  • Jei nespėjate su darbais ar jaučiatės nedarbingas (be aiškios priežasties), pasikalbėkite apie tai su savo vadovu ir esant galimybei pasiimkite atostogas ar keletą laisvų dienų energijai ir motyvacijai atgauti.
  • Atraskite sritį, kurią galite kontroliuoti ir kuri priklauso nuo jūsų pačių veiklos.
  • Įtraukite malonumą teikiančių veiklų į savo kasdienybę. Prisiminkite hobius ar savo senas svajones (ką norėjote ar norite išbandyti naujo).
  • Stiprinkite savo fizinę sveikatą. Svarbus jūsų miegas, pilnavertė mityba.

Norite sau ar savo darbuotojams padėti jaustis geriau – kreipkitės ir rasime jums tinkamiausią sprendimą https://www.veiklosvaldymas.lt/kontaktai/